Turtingesni miestiečiai XVIII –XIX amžiuje per Šventųjų Kūčių vakarienę ant stalo būtinai dėdavo dviejų žuvų pyragą. Sakoma, kad ši mada buvo perimta iš žydų litvakų, kurie gerai žinojo, kaip gardžiai paruošti žuvį.

Šešioms porcijoms imdavo tiek ingridientų kiek nurodyta.

Nulupdavo svogūnus ir pakepindavo šaukšte sviesto, pagardindavo druska, maltais juodaisiais pipirais ir išmaišydavo su smulkintais krapais ir petražolėmis. Žuvis nuplaudavo ir gerai servetėle nusausindavo. Iš sluoksniuotos tešlos iškočiodavo du pailgus lakštus. Vieną lakštą dėdavo ant pergamentu išklotos skardos, ant tešlos dėdavo lašišos filė, suteikiant jai žuvies formą, pagardindavo druska ir maltais juodaisiais pipirais, ant žuvies sudėdavo pakepintus svogūnus (kai kas dar sumaišydavo per pusę su pakepintomis morkomis), ant jų dėdavo menkės filė ir ją taip pat pagardindavo druska bei maltais juodaisiais pipirais. Ant viršaus dėdavo antrąjį tešlos lakštą, užlenkdavo, pakišant po apatiniu lakštu. Iš tešlos likučių padarydavo „žvynus, galvą su akimis, uodegą ir pelekus“. Taip paruoštą pyragą aptepdavo kiaušinio plakiniu ir kepdavo 180 laipsnių karštumo orkaitėje pusvalandį.

Tokį iškeptą „pyragą žuvį“ stalan patiekdavo ant gražaus padėklo nepjaustytą, gražiai papuoštą.